8 Alisos įspūdžiai iš tolimojo Santjago

Santjagas, ar lietuviškai Santjagesas - taip lietuviai vadina Čilės sostinę, pati savo akimis mačiau viename tinklapyje taip įvestą miesto pavadinimą. Tikrai juokingai skamba. Kaip ir bet kuris megapolis Santjagas pilnas žmonių, automoblių, kaip priklauso šiukšlių ir tiesiog chaoso. Kelių eismo dalyviai ne patys mandagiausi bei atsakingiausi - ar viešojo transporto vairuotojai, ar privatūs taksi, ar motociklininkai - važiuoja taip, kaip jiems smagu ir patogu. Nors pėstieji irgi neastilieka: ne kartą buvau liudininkė, kai koks vyriokas bando perbėgti neleistinoje vietoje kelių juostų gatvę. Ir jam nė motais, jog bet kurią sekundę jis gali tapti paprasčiausiu kėgliu takelyje.

Santjagas yra taip vadinamoj duobėj - jis apsuptas Andų kalnų, vaizdas mieste pasakiškas - kur bepasisuksi, matai įspūdingus kalnus, jų viršūnes. Tačiau ta apsuptis trukdo tinkamai cirkuliuoti orui, kas atneša pastovų smogą...

Mieste galima sutikti daug benamių šunų, aš nepamenu, kur paskutinį kartą viename mieste mačiau tiek palaidų šunų, nors esu nemažai keliavus ir buvus ne pačiose turtingiausiose valstybėse. Ilgainiui įpranti prie tokios gyvos kompanijos, tačiau miestui higienos tokie keturkojai draugai tikrai neprideda.

Kas labiausiai įstrigo iš naktinio Santjago gyvenimo, tai, jog labai daug homoseksualaus jaunimo viešai demonstruoja savo meilę vienas kitam - mačiau begalę merginų, einančių gatve apsikabinusių, besiglėbesčiuojančių ar sėdinčių kavinėje ir besibučiuojančių. Tas pats ir su vaikinais. Vienas vietinis draugas minėjo, jog prieš kokius penkerius metus to tikrai nebūčiau pamačiusi, tačiau dabar homofobija Čilės sostinėje net nekvepia.

Daug kartų mano dėmesį patraukdavo gatvės prekeiviai, kurių nemažai yra ne tik miegamuosiuose rajonuose, bet ir miesto centre, senamiestyje. Pardavinėja bet ką - nuo akinių, iki sumuštinių. Na žinoma, kiekvienas labai siūlosi būtent tau parduoti savo prekę. O toks piršimas labai erzina.

Viena smagiausių vietų man Santjage buvo Patio Bellavista - vieta/kiemas, kuriame pilna įvairių barų, restoranų, kavinių. Brangoka, tačiau jauku, linksma, galima net retsykiais pasiklausyti kokio gatvės muzikanto pasirodymo.

Miesto architektūra masyvi, graži, dvelkia senove. Įspūdingi valstybinės reikšmės pastatai. Nemažai ofisinių dangoraižių, žodžiu, visas architektūrinis komplektėlis, jungiantis senąją architektūrą su moderniąja.

Pabūti Santjage keletą dienų ar savaitę tikrai įdomu. Mano manynu, lietuviui ar žmogui iš kitos mažos šalies, ten gyvent ilgiau yra sudėtinga – vien miesto tarša, didžiulė populiacija (Santjage gyvena apie 5 milijonus gyventojų), didelis nusikalstamumas ir žmonių nemandagumas labai vargina. Pati Santjage gyvenau mėnesį, prieš tai viešėjau po keletą dienų kelis sykius. Miesto neįsimylėjau, n a, bet tikiu, jog kažkas gali likti juo sužavėtas ir pavadinti jį naujais namais.